Šį žvarbų šeštadienio rytą daugiau nei šimtas žygeivių iš visos Lietuvos susirinko į nacionalinį žygį „Partizanai, jų kova už mūsų laisvę“. Renginys vyko Minaičių kaime, Radviliškio raj., pradedant Prisikėlimo apygardos štabo bunkeriu, baigiant Užpelkių miško kautynių ir partizanų žūties vieta. Iš viso buvo nužygiuota daugiau nei 20 kilometrų kelio.
Istorinėmis žiniomis apie partizanų gyvenimą, išgyvenimo istorijas ir kelius, įterpiant būtent šio regiono, kuriame vyko žygis, vietas, dalinosi archeologas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantas, Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio narys Žilvinas Montvydas. Ginkluotosios rezistencijos kovos – daugybės gyvybių pareikalavęs, tačiau lietuvių stiprybę ir siekį atkurti nepriklausomą valstybę įrodęs laikotarpis, žadinantis meilę Tėvynei kiekvieno mūsų širdyje.
Ž. Montvydo teigimu, žygio „Partizanai, jų kova už mūsų laisvę“ maršrutas driekėsi svarbiausiomis Lietuvos partizaninio karo vietomis. 1949 m. vasario mėn. Minaičių (Radviliškio r. sav.) kaimas 
ir jo apylinkės buvo tikrų tikriausia Lietuvos sostinė, kurioje dirbo ir posėdžiavo visos Lietuvos partizanų vadai. Joje buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, paskelbta deklaracija, sudaryta vieninga, demokratiniais pagrindais išrinkta ir visos Lietuvos kovotojus atstovaujanti partizanų vadovybė. Visi šie pasiekimai nebūtų įmanomi be dešimčių tūkstančių partizanų, ryšininkų, rėmėjų, kurie atlikdami jiems pavestas užduotis pamažu kūrė vieningą pasipriešinimą žiauriausiam XX a. totalitariniam rėžimui.
Žygio metu dalyviai susipažino su šio pasipriešinimo palikimu – Laisvės kovų kraštovaizdžiu – nebe slaptu, tačiau vis dar paslaptingu ir menkai pažįstamu. Aplankytos slėptuvės, rėmėjų sodybos, ryšių punktai, kovos ir žūties vietos. Kelionė tęsėsi per kaimus ir laukus gilyn į praeitį, kol sustojo ties Užpelkių miško kautynių ir partizanų žūties vieta. O visą istoriją vainikavo temstančiame eglyne mistiškai suskambėjusi žygeivių „Tautiška giesmė“.
Aplankyta buvo keletas vietų, menančių vieną didvyriškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių. Tokių vietų Lietuvoje tūkstančiai, visos jos turi savo pasakojimą, visos jos laukia savo pasakotojo, žygio, primenančios mums apie partizanus, apie jų kovą už mūsų laisvę.
Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos informacija