Vaidas Rusys. Neliečiami ir „netyčia“ suklydę malonumų pirkėjai

Už vieną suktinę gauni baudžiaką ir du metus belangės, o nusipirkęs moterį (dažniausiai, dar tik merginą) esi baudžiamas tiek pat, kiek nesurinkęs savo šuns reikalų parke. 

Fiziškai nusiperki žmogų, darai su juo, ką nori, ir pats lieki nelaimėlis, nes „netyčia“ čia taip gavosi. Prostitucija, visų pirma, yra naudojimasis žmogumi kaip daiktu. Ir mūsų Vyriausybės atstovai, su Teisingumo ministerija priešaky, pasakė, jog su tuo viskas yra gerai.

Taip, Vyriausybė nusprendė, kad pirkdamas sekso paslaugas, tu tik nežymiai suklydai ir už tokią menką klaidą (žmogaus pirkimą!) negalima bausti baudžiamąja atsakomybe.

Diskutuojame apie žmogaus teises, apie moters teises, tačiau apsisukę pasakome, kad mums viskas gerai, jog moteris yra tik daiktas, kuriuo galima naudotis. Mūsų politikai reikia kardinaliai pakeisti mąstymą ir iš savo kabinetų išeiti į visuomenę, susipažinti su problemomis, kurios už Vyriausybės durų.

Reikia ir fantazijos turėt, kad pasakytum, jog žmogus tik suklydo, paversdamas moterį daiktu. Teisingumo ministerija, kurios užduotis prisidėti prie teisingos ir lygių teisių visuomenės, pasakė, kad į visišką neviltį patekusios moterys pačios dėl to kaltos ir jas reikia bausti. Taip užkraunamos dar didesnės finansinės problemos ir moteris įsisuka į skolas ar dar didesnį prostitucijos sūkurį, iš kurio niekaip negali išeiti.

Turime galvoti apie pagalbą, apie integravimą į visuomenę, apie žmonių prekybą, jaunų moterų prievartinį įtraukimą į prostituciją dėl įvairiausių aplinkybių, apie jų problemas bei priežastis, kodėl moteris atsiduria prostitucijos centre. Baudos metai iš metų niekaip nepadeda spręsti šių problemų, o jas tik gilina.

Moteris nėra daiktas. Norėdami tikrai kovoti su prostitucija, reikia bausti pirkėjus ir gelbėti į nelaimę patekusias moteris. Taip, kiekviena moteris, kuri yra priversta parduoti savo kūną, yra papuolusi į nelaimę.

Tik spėkit, ar mūsų realiai patriarchinei Vyriausybei tai rūpi? Po vakarykščio ministerijos sprendimo akivaizdžiai matome, kad ne.

Su tokiu požiūriu ne tik užstringame tose pačiose problemose, bet demonstratyviai užsimerkiame prieš tikras problemas, su kuriomis susiduria atskiros visuomenės grupės. Ir už tai galime „padėkoti“ Vyriausybei.