Gavau klausimą, ką aš čia veikiu ir ką reiškia šios tuščios kėdės? Paprasčiausia būtų atsakyti, kad tai – viena iš socialinių akcijų, prie kurios prisidedu, bet tai yra kur kas daugiau. Tuščios kėdės simbolis – tai kreipimasis į Seimo narius, bandymas atkreipti Vyriausybės dėmesį. Tai simbolis į tuštėjančias  žmonių santaupas, į tuščias koncertų ir teatrų sales. Tuščios kėdės – tai dabartinė mūsų situacija, tai problemos, su kuriomis susiduriame būtent MES. Šios kėdės stovi čia, Telšiuose, ir kituose Lietuvos miestuose tam, kad pažadai virstų realybe. Tam, kad, atidėliojami būtini sprendimai, čia ir dabar būtų priimami, kad tam tikrų profesinių sričių darbuotojams, kurie labiausiai nukentėję nuo susidariusios situacijos, būtų suteikiama reali pagalba su apgalvotais sprendimais į ateitį. Tuščios kėdės –  tai žvelgimas į priekį, tai galimybė ieškoti šalies ekonomikos gelbėjimo įrankių, atkreipiant ir išklausant Lietuvos piliečius, įstaigas, organizacijas. 

COVID-19 virusas,  karantinas – taip, tai tokia situacija, kuri nesuplanuojama bei nenuspėjama. Taip, ji įvesta būtent tam, kad saugotų žmonių sveikatą. Šis Lietuvos Vyriausybės veiksmas sveikintinas ir buvo būtinas kovai su koronaviruso infekcija. Tačiau karantino paskelbimas apribojo ir žmonių galimybę dirbti, ko pasekoje turime susidariusią nepalankią ekonominę situaciją daugumai iš mūsų. Su karantino įvedimu nedingo žmonių tam tikri įsipareigojimai, nedingo būtinybė išlaikyti šeimas, nedingo noras vykdyti savo įprastas veiklas, nešančias pelną. O pasekmės skaudžios: neužtikrintos saugios darbo sąlygos, kurios labiausiai palietė medikus, vėluojantys atlyginimai, sumažinta alga, priverstinės kasmetinės atostogos, neapmokami viršvalandžiai, atleidimai iš darbo, skolos. Karantinas stipriai ir skaudžiai atsilieps šalies ekonomikai ir mūsų visuomenei. 

Ar žinote, kad:

• Šių metų Užimtumo tarnybos duomenimis gegužės 11 d. buvo užregistruota 197,9 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudaro 11.5 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. 
• Nuo karantino pradžios į Užimtumo tarnybą kreipėsi 37,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų.
• Pirmąją karantino savaitę per vieną darbo dieną vidutiniškai kreipėsi 1,2 tūkst., antrą – 1,4 tūkst.,  trečią – 1,8 tūkst. ir tik penktąją karantino savaitę pastebėtas mažėjimas. 
• Iki karantino paskelbimo per savaitę vidutiniškai buvo įdarbinama po 4,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų, po karantino paskelbimo įdarbinimas sumažėjo daugiau nei per pusę – iki 2,2 tūkst. per savaitę.

Ir tai problemos, kurias reikės išspręsti, norint sugrįžti į įprastus gyvenimus. Bet tam reikalingi sprendimai palankūs per karantiną labiausiai nukentėjusiems žmonėms.

Mano keletas pasiūlymų, nuo kurių būtų galima pradėti:

• Sumažinti valstybės įmonių teikiamų paslaugų tarifus;
• Naujai įsikūrusiam verslui sumažinti PVM ir GPM;
• Sumažinti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms PVM. Žinau, kad PVM mažinimas išmuša didžiules „skyles” biudžete, bet sumažinus jį tikslinei grupei, gal būt nebus per didelė našta biudžetui, bet verslui tai būtų didžiulė parama.

Taip pat norisi priminti, kad informacija ir konsultacijos Lietuvos verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19, teikiamos nemokamu trumpuoju numeriu 1824. Pagalbos priemonių verslui linija veiks tol, kol verslui bus teikiama COVID-19 krizės pasekmių mažinimo pagalba. Pagalbos priemonių verslui linija sujungia pagrindines šalies verslą konsultuojančias institucijas: VšĮ „Versli Lietuva“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Valstybinę mokesčių inspekciją, Užimtumo tarnybą ir Valstybinę darbo inspekciją.