Ūla Balaševičiūtė

KLIMATO POKYČIAI PANDEMIJOS METU IR AKTYVISTŲ VEIKLA

image1

Daugumai jau teko girdėti apie teigiamus mūsų klimato pokyčius pandemijos metu. Nors stengiamės atsižvelgti į gerąsias naujienas, bet iš tikrųjų situacija tikrai nėra tokia gera, kokia gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Nereikia pamiršti ir fakto, jog aplinkosaugą prioretizuojančios organizacijos turėjo sustabdyti gyvus protestus ir perkelti žinutę apie klimato kaitos pavojų į socialinę erdvęKlimato kaita ir aplinkosauginės problemos vienokiu ar kitokiu būdu turi būti sprendžiamos, jeigu ateityje norime išvengti panašių pandemijų.

Ar buvo tikrai gerų klimato pokyčių per pastaruosius mėnesius?

Buvo, bet į tuos pokyčius reikia žvelgti itin atsargiai, nes ekonomikai atsigavus, įprastas vartojimas vėl grįš ir metų pabaigoje atrodys, jog emisijų sumažėjimo net ir nebuvo. World Economic Forum (Pasaulio Ekonomikos Forumas) duomenimis CO2 emisijos sumažėjo 17% per pastaruosius kelis mėnesius. Tokį kritimą sukėlė uždarytos gamyklos ir sumažėjusi transporto paklausa. Tuo tarpu kasdienės COemisijos sumažėjo net 17 mln. tonų palyginus su 2019m. Toks netikėtas emisijų sumažėjimas buvo pastebimas ir žmonėmis, nes pirmą kartą per kelis dešimtmečius pramoninių miestų smogai prasisklaidė, o Himalajų kalnus galima pamatyti iš 160km atstumo. JT pabrėžia, jog emisijų sumažėjimas kiekvienais metais turėtų siekti 7,6% norint sustabdyti klimato kaitą. Kaip ir minėjau, į šiuos, iš pirmo žvilgsnio, gerus pokyčius reikia žvelgti atsargiai, nes metų kontekste atrodys, jog emisijos labai minimaliai arba visiškai nesumažėjo. Jeigu ekonomika atsigaus birželio viduryje, tai metų pabaigoje galutinis sumažėjimas bus tik 4%.

Tai kokie klimato pokyčiai buvo blogi?

Per pastaruosius mėnesius kiekvienas iš mūsų tikrai girdėjo frazę: „Gamta sveiksta, mes esame virusas.“ Iš esmės ši frazė yra gana teisi, nes už klimato kaitą ir visas aplinkosaugines problemas yra atsakinga mūsų rūšis. Visame pasaulyje, net ir karantino metu atsiranda aplinkosauginių problemų. Įvairiose Afrikos, Indijos ir Pietų Amerikos dalyse buvo užfiksuoti nelegalaus brakonieriavimo atvejai. Miškai yra toliau kertami nuo Brazilijos iki Kambodžos, o anglies kasyba užfiksuota Kolumbijoje ir Peru. Visi šie atvejai parodo, jog žmonės karantino metu savo veiksmais žaloja aplinką. Tokius jų veiksmus skatina faktas, jog vietinės policijos pajėgos šiuo metu yra sukoncentruotos ties karantino palaikymu, o ne tokiais įstatymų pažeidėjais. Nors ir socialiniai tinklai verčia matyti tik gerąją ir pozityviąją pusę, bet nereikia pamiršti, jog tokiu laiku naudojasi kiti.

Iš statistinių faktų, aplinkosauginių nusikaltimų ir kitų pokyčių galime suprasti, jog klimato problemos nesustoja ties prasidėjusia pandemija, kuri turėjo milžinišką efektą daugelyje sričių. Jos toliau tęsiasi, o būtinų veiksmų joms sustabdyti, turi būti imamasi kuo greičiau.

Ką daro klimato aktyvistai negalėdami protestuoti gyvai?

Paskelbti visuotiniai karantinai daugelyje šalių jau daugiau nei 2 mėnesius sustabdė gyvų protestų vykimą. Tai tikrai nėra kliūtis toliau skleisti žinutę apie klimato problemas. Fridays For Future aktyvistai paskatinti organizacijos pradininkės ir daugumai žinomo vardo – Gretos Thunberg, nuo kovo vidurio protestuoja internete. Pilnas tokio protesto tipo pavadinimas – climate strike online (klimato streikas internete). Kiekvieną penktadienį aktyvistai kalba, diskutuoja, daro plakatus tam tikra tema. Temos, kuriomis buvo kalbėta – naftos kasimas, rėmimasis moksliniais tyrimais sprendžiant klimato kaitą, klimato pamokos, kurių neišmokome mokykloje, vietinių žmonių gynimas, miškų svarba. Kai kurios iš šių temų yra išplečiamos ir jomis diskutuojama kelis penktadienius iš eilės. 

Kai kurių šalių aktyvistai šiek tiek palengvėjus karantino sąlygoms išeina į gatves. Į tokius (jau gyvus) protestus renkasi gerokai mažiau žmonių, bet ir jų metu nepamirštama laikytis saugaus atstumo. Vienas iš tokių pavyzdžių – Vokietijos miestas Heidelbergas.

Panašias veiklas kaip FFF Heidelbergas vykdo ir Lietuvos bei kitų šalių aktyvistai. Kaune gegužės 8d. vyko protestas su batais. Panašų protestą vykdė ir Extinction Rebellion organizacijos aktyvistai. Jie Trafalgaro aikštėje Londone išdėliojo net 2000 porų batų. Tiek Kaune, tiek Londone batai simbolizavo tą pačią idėją, jog žmonės net ir negalėdami gyvai būti protestuose vis vien palaiko kovą prieš klimato kaitą.

Klimato streikas internete, nedideli gyvi protestai ar net batai parodo, jog klimato kaita ir aplinkosauginės problemos išlieka svarbios net ir pandemijos metu. Jauni žmonės nesustoja kovoti net ir tokiu metu, nes klimato problemos paveiks kiekvieną iš mūsų, o ypač jaunąją planetos kartą.

Koronaviruso pandemija parodė ne tik kaip pasaulis moka dorotis su tokiu reiškiniu, bet daug daugiau. Sumažėjusios emisijos ir pagerėjusi oro kokybė, nusikaltimai prieš klimatą (brakonieriavimas, miškų kirtimas, anglies kasyba)  ir originali aktyvistų veikla parodo, jog mes vis dar gyvename klimato krizėje. Ši krizė kelia problemas, o su tuo ir pavojų ne tik mums, bet ir visiems kitiems organizmams. Ji turi būti sprendžiama dabar jeigu norime išvengti dar vienos pandemijos ir negrįžtamos grandininės reakcijos, kuri paveiks kiekvieno iš mūsų gyvenimą.

  1. Heidelbergo aktyvistai. © Instagram – fridaysforfuture_heidelberg
  2. Gegužės 8d. protestas Kaune. © Instagram – fridaysforfuturekaunas
  3. Trafalgaro aikštė Londone su 2000 porų batų. © Instagram – thomsonreutersfoundation

Trusted by Immediate Edge Official Website