Šių metų kovo 17 dieną Lietuvoje prasidėjo karantinas. Lietuvos mokinių mokymas(is), Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimu, buvo perkeltas į namus – nuo kovo 30 d. prasidėjo nuotolinis mokymas, dėl kurio švietimo bendruomenė (mokiniai, mokytojai, tėvai) patiria sunkumų.
Nuotolinio mokymosi metu mokiniai yra apkraunami didesniu mokymosi krūviu nei iki karantino. Įprastai kiekvienam mokiniui po 45 minučių vaizdo konferencijos yra skiriama savarankiškai atlikti klasės ir namų darbus. Užduotys turi būti pristatytos per trumpą terminą, kurio mokiniams fiziškai nepakanka dėl susidarančio didelio mokymosi krūvio iš visų bendrojo ugdymo programų dalykų.
Didžioji dalis užduočių atkeliauja raštu ir jas reikia spręsti savarankiškai. Ne visi tėvai yra pajėgūs padėti vaikams viską suprasti ar susirasti reikiamą informaciją, ir tikrai ne visi turi užtektinai finansinių resursų nusisamdyti korepetitorius. O tai labai ryškiai atskleidžia galimybių nelygybę moksleivių tarpe.
Taip pat dėl mokymosi platformų pertekliaus, kurių pasirenkama netgi iki 7-ių, sutrikdomas mokinių dėmesio koncentravimas ir mokymosi kokybė – mokymasis tampa neproduktyvus, moksleiviai pasimeta tarp visų mokymosi platformų ir tampa neaišku, kur yra keliama kokia informacija.
Šiuo laikotarpiu tampa neaiški ir vertinimo sistema. Mokytojai moksleivius vertina labai dažnai – į(si)vertinimas vykdomas statistiškai kiekvieną pamoką, pamirštamas kaupiamasis pažymys, nesilaikoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijų. Tai nėra sąžininga mokinių atžvilgiu, nėra gilinamasi, ar mokiniai suprato dėstomos pamokos medžiagą.
Dar viena itin opi problema – nemotyvuotų mokinių mokymosi užtikrinimas. Jeigu iki karantino sistema buvo nepajėgi spręsti tokių moksleivių pažangumo problemų, tai dabar jie visiškai iškrenta iš ugdymo proceso.
Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga mano, kad esminė mūsų švietimo problema – moksleiviai nemoka ir nėra mokomi dirbti savarankiškai. Švietimo sistema nėra orientuota į tai, kad moksleiviai patys ieškotųsi informacijos ir mokytųsi ją kritiškai vertinti. Visa informacija pateikiama viename vadovėlyje ir puikiai išlaikyti egzaminą galima tik išmokus jį mintinai. Ir moksleiviai mokosi. Kartais nesuprasdami, kas ten rašoma ir kaip tai taikoma praktikoje, bet svarbiausia žodis į žodį žinodami reiškinio apibrėžimą.
Karantinas tampa rimta paskata reformai, nukreipiant švietimo sistemą nuo orientuotos į valstybinių egzaminų laikymą – tai yra faktų ir žinių „kalimą“ – į sistemą, kurioje moksleivis gebėtų rinkti informaciją, ją analizuoti ir kritiškai vertinti.
Taip pat skatiname kelti diskusijas apie valstybinių korepetitorių tinklą, kuris būtų pasiekiamas kiekvienam moksleiviui, nepaisant jo šeimos turtinės ir socialinės padėties. Švietimo sistema turėtų būti lygi visiems, tad pinigus, nukreipiamus į privačias mokyklas ar darželius, galėtume nukreipti į valstybinį korepetitorių tinklo kūrimą, kuris užtikrintų visų lygias starto pozicijas.
Todėl Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga, atsižvelgdama į išdėstytas problemas, siūlooptimizuoti mokymosi krūvį, skatinti aiškiau išdėstyti darbų vertinimo sistemą, skirti daugiau laiko užduočių atlikimui, sumažinti mokymosi platformų tinklą, ateities perspektyvoje mokyklose ugdyti savarankišką mokymąsi ir pradėti diskusijas apie valstybinių korepetitorių tinklo steigimą.