Matydami žiniasklaidoje kilusio ažiotažą dėl tariamai kompensuojamos skubiosios kontracepcijos paauglėms bei netikėtą Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimą atšaukti ilgalaikės kontraceptinės priemonės kompensavimą lytiškai aktyvioms 15-20 metų merginoms, reiškiame susirūpinimą, kad remiantis klaidinančiais teiginiais, mokslui prieštaraujančiomis prielaidomis bei subjektyviomis, žmogaus teisių principams prieštaraujančiomis radikalių asmenų grupės nuostatomis Lietuva ir vėl žengia žingsnį atgal mergaičių ir moterų lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių užtikrinimo srityje.
Priešingai konservatyvių parlamentarų grupelės išsakytiems kaltinimams, sprendimas kompensuoti Levonorgestrelio intrauterinę sistemą rizikos grupės jaunoms merginoms ir moterims buvo priimtas po kelerių metų diskusijų ir daugelio institucijų bei nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo.
Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje Europos ir Vakarų šalių kontraceptinės priemonės moterims yra dalinai ar pilnai kompensuojamos, atsižvelgiant į progresyvių politikų, nevyriausybininkų, moterų teisių ir jaunimo organizacijų nuoseklų raginimą pagerinti kontracepcijos prieinamumą Lietuvoje, 2018 metų rugpjūtį Lietuvos akušerių ginekologų draugijos (LAGD) valdyba svarstė klausimą dėl kontracepcijos kompensavimo inicijavimo Lietuvoje. Atsižvelgiant į prastą Lietuvos padėtį pagal nėščių paauglių skaičių – keliskart didesnį nei Europos šalyse, kur užtikrinamas kokybiškas lytinis švietimas ir kompensuojama kontracepcija – LAGD inicijavo kreipimąsi dėl pažeidžiamiausios rizikos grupės, lytiškai aktyvių 15-20 metų merginų. Medikai nurodo, kad nepilnametės nėščiosios daug dažniau gimdo neišnešiotus naujagimius, nėštumo metu serga įvairiomis infekcinėmis ligomis, patiria sunkių komplikacijų, tokių kaip pre-eklampsijos. Jau nekalbant apie tai, kad paauglių nėštumas ir paauglėms atliekami abortai neturėtų būti pozityviai vertinamas dalykas jokioje demokratinėje, žmogaus teises gerbiančioje valstybėje.
Remiantis mokslinės literatūros analize, kaip efektyviausias metodas šiai pacienčių grupei įvertinta Levonorgestrelio intrauterinė sistema, tad LAGD 2019 m. birželio mėn. pateikė paraišką vaistinio preparato Levenorgestrelio (Fleree) (TLK-10- AM kodas Z97.5) kompensacijai. Indikacija, kuriai siūlyta kompensuoti: merginoms nuo 15 iki 20 metų, kurios kreipiasi į gydytoją akušerį ginekologą konsultacijai dėl kontracepcijos. 2020 m. kovo 23 d. LR SAM Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija įrašė šį vaistą į Rezervinių vaistų sąrašą (tai reiškė, kad vaistas kartu su kitais laukia eilės, kol iš PSDF bus skirta lėšų jį kompensuoti). 2020 m. balandžio 3 d. LR SAM Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija nutarė vaistą, kuris buvo Rezervinių vaistų sąraše, kompensuoti.
Taigi, šis sprendimas kompensuoti ilgalaikės kontracepcijos priemonę pažeidžiamai rizikos grupei – 15-20 metų lytinį gyvenimą gyvenančioms merginoms buvo daugiau nei dvejų metų aktyvaus moterų, jaunimo, medikų nevyriausybinių organizacijų ir valstybės institucijų – LR SAM Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR SAM, Valstybinės ligonių kasos – diskusijų ir bendradarbiavimo rezultatas, pasiektas atsižvelgiant į autoritetingų Lietuvos, Europos ir Pasaulio sveikatos organizacijos medikų rekomendacijas.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva lytinio švietimo ir kontracepcijos prieinamumo srityje vertinama prastai, pvz. 2013 ir 2015 m. Eurobarometro apklausose, 2018 ir 2019 m. Europos kontracepcijos atlaso tyrimuose Lietuva atsidūrė tarp prasčiausiai charakterizuojamų valstybių – sunku suprasti ir pateisinti klaidinančius ir realybei prieštaraujančius ministrą A. Verygą užsipuolusių politikų argumentus, esą kontracepcijos prieinamumas pablogins situaciją ar paskatins jaunas merginas turėti lytinių santykių. Faktai byloja ką kita – pagal paauglių nėštumų skaičių ženkliai lenkiame ne tik tokias šalis kaip Nyderlandai, Švedija, Slovėnija, Danija, Belgija, Liuksemburgas, Kipras, Suomija, Ispanija, Austrija, Graikija, Vokietija, Portugalija, Estija, bet ir labai katalikiškas Italiją (tris kartus), Airiją (beveik dvigubai), Lenkiją ar Maltą.
Lietuvoje, nepaisant gilios socialinės atskirties, skurdo ir informacijos stokos, vis dar kyla iniciatyvų bloginti ir taip pažeidžiamą jaunų merginų ir moterų lytinės sveikatos apsaugos ir reprodukcinių teisių situaciją. Medikai niekada neskiria kontraceptinių priemonių be konsultavimo ir nesant indikacijų. Esant poreikiui, pakankamai pajamų turinčios 16 m. ir vyresnės merginos, minimas kontraceptines priemones gali įsigyti ir dabar. Tuo tarpu kompensavimas objektyviai padėtų padaryti kontraceptines priemones prieinamas ir toms merginoms, kurios ir dabar gyvena lytinį gyvenimą, tačiau dėl lėšų stokos neturi galimybės apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo ir taip turime nepateisinamai aukštą paauglių-motinų ir abortus patiriančių paauglių skaičių.
Spaudimas ministrui atšaukti išdiskutuotą, moksliniais duomenimis ir praktika pagrįstą sprendimą kelia klausimą, kodėl morale prisidengiantys politikai neatsakingai stumia jaunas merginas ir moteris, stokojančias lėšų kontracepcijai, į nesaugius lytinius santykius, neplanuotą nėštumą ir ankstyvą gimdymą.
Kviečiame Sveikatos apsaugos ministrą ir visuomenę atsakingai vertinti autoritetingų medikų organizacijų ir PSO rekomendacijas, nepasiduoti neinformuotų bei medicininių žinių neturinčių asmenų spaudimui ir apginti viešąjį interesą – jaunų, finansiškai pažeidžiamų merginų ir moterų teises į kokybišką, kompensuojamą lytinės sveikatos ir reprodukcinių teisių apsaugą.