Kodėl nusprendei tapti Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos (toliau – LSDJS) nare?
Kai nusprendžiau prisijungti prie sąjungos, buvau penkiolikos metų. Maniau, kad suprantu skirtumus tarp pagrindinių politinių ideologijų, o socialdemokratija, išsiskirdama laisvės, lygybės ir solidarumo idėjomis, įkvėpė jų siekti. Juolab, kad tuo metu buvau ką tik pradėjusi lankyti debatų klubą, kuriame, atsižvelgdami į socialinius, moralinius, ekonominius aspektus, ginčydavomės aktualiomis politinėmis temomis, tad ši veikla padėjo suprasti asmeninį požiūrį, atpažinti vertybes, kuriomis vadovaujuosi, ir ieškoti bendraminčių. Be to, aktyviai veikdama nevyriausybinių organizacijų veikloje Šiaulių mieste, atstovaudama jas, susipažinau su žmonėmis, kurie rodė pavyzdį, užėmė lyderių pozicijas ir pakvietė pirmuosius žingsnius žengti kartu su jaunaisiais socialdemokratais. Nuo to karto žinau, kad pasirinkau teisingai.
Tapai LSDJS pirmininko pavaduotoja, kokie tavo veiklos planai ir kokia LSDJS vizija?
Esu atsakinga už jaunimo politikos sąjungoje formavimą ir įgyvendinimą, todėl atstovauju LSDJS kitų nacionalinių organizacijų lygmenyje, užtikrinu bendradarbiavimą su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba. Pagrindinės veiklos kryptys – tai skyrių stiprinimas ir sąjungos pozicijų atstovavimas nacionaliniu lygmeniu (šiuo metu koordinuoju Pietryčių Lietuvos regioną). Veiklūs, įgyvendinantys politinę programą regionai yra pagrindinė stiprios organizacijos sąlyga, todėl siekiu atkurti skyrius, suteikti būtiną pagalbą, kad jaunas žmogus, nepaisant gyvenamosios vietos, turėtų lygias galimybes realizuoti save. Labai svarbu yra užtikrinti visapusišką narių kompetencijų ugdymą, todėl viena veiklų yra plėsti žinias apie kairiąją ideologiją, ją skleisti. Taip pat diskutuoti apie šių dienų aktualijas, mokyti atsirinkti ir patikrinti informaciją, trumpai tariant, orientuojantis į naujausius iššūkius, tendencijas ne tik gilinti esamų narių žinias, bet ir didinti jaunimo susidomėjimą mūsų sąjunga. Tai būtų galima daryti per Juro Poželos socialdemokratijos mokyklą. Žinoma, ne mažiau svarbus yra ir narių įsitraukimas į savivaldybių jaunimo reikalų tarybas bei „Apskrituosius stalus“. Todėl dar vienas planų – organizuoti mokymus, diskusijas, užtikrinti gerosios patirties perdavimą, kad jaunimiečių balsas būtų svarus ir svarbus jaunimo politikoje regioniniu lygmeniu.
Tikiu, kad LSDJS, būdama ryškiausia kairiosios ideologijos jaunimo organizacija Lietuvoje, augs, stiprės ir bus konkurencinga. Tokia ir mano vizija – tapti lyderiaujančia jaunimo organizacija, įkvepiančia kurti Lietuvai.
Kas tau yra LSDJS?
Galvojau, kaip įdomiai iššifruoti raides, bet negaliu rasti tinkamų žodžių, kurie atskleistų, kiek daug man reiškia sąjunga. Pirmiausia, tai vieta, kurioje galiu būti savimi, nes šalia yra žmonės, kurie palaiko ir kritikuoja, kurie moko ir klausia patarimų – žodžiu, didžiulė šeima, kurią jungia tos pačios vertybės. Antra, tai scena, kurioje galima garsiai kalbėti apie „nepatogias“ temas, nes esame jauni: maištaujantys, drąsūs, kupini entuziazmo ir optimizmo – nebijome klysti ir mokytis. Trečia, LSDJS tai (tam tikra prasme) mokykla, suteikianti žinių, kompetencijų bei atskleidžianti politikos, diplomatijos meną. Galiausiai, sąjunga yra vieta, kurioje pradėjau žengti pirmuosius žingsnius politikoje, todėl tapo neatsiejama gyvenimo dalis. Tik dabar susimąsčiau, bet išties nežinau, ką veikčiau ir kokia linkme būtų pasisukęs gyvenimas, jei nebūčiau tapusi jaunimiete. Tad galiu drąsiai teikti, kad LSJDS tapo organizacija, rodančia kryptį ir padedančia priimti svarbiausius sprendimus.
Kokią sąjungą įsivaizduoji po dešimties metų?
Metai tėra skaičius, manau, kad šiuo atveju jis neatskleidžia esmės, nes sąjunga liks tokia pati – ugdys Lietuvos jaunimą, gins žmogaus teises, sieks įrodyti, kad visuomenės interesas yra svarbiausias, kad demokratiniai procesai turi būti plėtojami, kad rinkos ekonomika turi būti ribojama – ir taip būtų galima vardinti ir vardinti pamatinius punktus, kurie yra viršlaikiški. Bet po dešimties metų sąjungoje bus kiti žmonės (nors man pačiai bus 30 metų, tad teisingiau būtų sakyti, kad dalis žmonių bus kiti), kurie, tikiu, tęs jau padėtą kelionę – nebijos kovoti už teisingumą, kurie nebijos būti savimi ir svajoti, todėl po dešimties metų LSDJS jau bus įgali inicijuoti keliones į kosmosą, spręsti karinius konfliktus, rūpintis klimato kaita, išspręsti skurdo ir žmonių išnaudojimo problemas. Jei atvirai – nežinau, kokia bus, bet įsivaizduoju, kad su kiekvienais metais ji taps vis drąsesne, kad siūlys idėjas, galinčias pasirodyti kaip neįmanomas, kad po dešimties metų būtume tais, kurie neturi ribų svajodami ir tų svajonių siekdami!
Kuo užsiimi laisvu laiku, jei jo lieka?
Imu suprasti, kad laisvalaikis reikalauja aukos – turi kažko atsisakyti, o tai sunku. Bet stengiuosi rasti laisvo laiko, nes besisukdama darbų rate jaučiu, kaip prarandu dalį savęs. Dažniausiai laisvalaikiu savanoriauju Šv. Motinos Teresės vienuolyne – dalinuosi meile su tais, kuriems gyvenimas numatė sunkiausius iššūkius. Be to, labai mėgstu teatrą, džiazą, poeziją, todėl kartais pabėgu nuo rutinos ir tiesiog mėgaujuosi akimirka (pagal vardą derėtų sakyti „žavinga akimirka“). Tiesa, visada randu laiko šeimai, jau nebesiimu knygų ir kompiuterio grįždama namo, nes supratau, kad nėra nieko geriau nei valgyti močiutės pyragą, gerti spanguolių arbatą ir kalbėtis apie gyvenimą, prisimenant vaikystę, svajojant apie ateitį, o darbai – gali kelias dienas ir palaukti…
Kokią knygą rekomenduotum perskaityti kiekvienam jaunam žmogui?
Pastaruoju metu skaitau privalomą, mokslinę literatūrą, įtrauktą į studijų programą arba žymių žmonių biografijas – atrodo, kad atradau naują knygų nišą, bet iš šio sąrašo negaliu nieko rekomenduoti, nes žmonės, kuriais domimės yra gana privataus požiūrio klausimas. Pamaniau, kad galiu rekomenduoti knygą, kurią dažnai dovanoju draugams – Antuano de Sent Egziuperi „Mažąjį princą“. Gal ir savotiškai keista rekomenduoti pasaką, bet kaskart skaitydama šią knygą, suprantu ją kitaip: iš naujo suprantu, kas yra draugystė, meilė ir paprasta širdis. O juk tai, kas tyra ir tikra, ir yra svarbiausia gyvenime.
Koks filmas padarė didžiausią įspūdį ir kodėl jį rekomenduotum visiems jauniems žmonėms?
Italų režisieriaus Roberto Benigni filmas „Gyvenimas yra gražus“. Kodėl? Nes parodo, kad gyvenimas, neatsiejamas nuo skaudžių patirčių (nenoriu atskleisti siužeto), yra gražus. Labai.
Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos informacija