ramunas-burokas-67027304
Ramūnas Burokas

Per ketvirtį amžiaus pametėme daugiau kaip pusę milijono gyventojų. Ar dabartinis Darbo kodeksas apsaugojo tūkstančių dirbančiųjų interesus ekonominės krizės laikotarpiu? Ar savo emigracijos kryptis rinkosi pagal užsienyje galiojantį Darbo kodeksą?

Mūsų šalį palikti pasirinkęs tautietis emigracijos kryptį rinkosi ne pagal toje šalyje galiojantį Darbo kodeksą ar profesinių sąjungų aktyvumą. Pačių populiariausių emigracijos krypčių šalyse galioja daug lankstesnius santykius fiksuojantys darbo kodeksai, nei Lietuvoje. Šalį emigracijai rinkosi pagal ten esančias laisvas darbo vietas, darbo užmokesčio lygį bei darbdavių požiūrį į dirbančiuosius.

Vienintelis faktorius, kuris užtikrina dirbančiųjų interesų apsaugą, yra gerai apmokamos darbo vietos, jų pasirinkimas, galimybė kelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti.

Galimybė kiekvienam dirbančiajam kelti kvalifikaciją, nuolat gilinti žinias ir prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios situacijos darbo rinkoje ir galimybė persikvalifikuoti, jeigu darbo vietų pasiūla pagal esamą profesiją yra maža arba darbas yra prastai apmokamas, užtikrina darbuotojo konkurencingumą rinkoje. Darbo birža turi daugybę priemonių, kurios darbuotojams sukuria sąlygas pakeisti kvalifikaciją (kiek jos efektyvios yra atskira tema). Tačiau jos sprendžia tik tų žmonių, kurie gyvena Lietuvoje bei yra registruoti bedarbiai, konkurencingumo problemas. Ką daryti su emigravusiais kvalifikuotais darbuotojais?

Darbo vietų pasirinkimas didina kiekvieno dirbančiojo derybines galias su darbdaviu dėl darbo sąlygų, darbo užmokesčio, darbo grafiko lankstumo ir t. t. Darbdaviai privalo konkuruoti dėl kvalifikuotos darbo jėgos lygiai taip pat, kaip darbuotojai konkuruoja dėl geresnės darbo vietos. Didesnė konkurencija tarp darbdavių dėl kvalifikuoto darbuotojo verčia verslą keisti požiūrį į dirbančiuosius bei stengtis sukurti jam tokias sąlygas bei mokėti tokį atlyginimą, kuris motyvuotų darbuotoją pasilikti įmonėje.

Kvalifikuotos darbo jėgos paklausą didina naujų darbo vietų kūrimas. Didžiausias potencialas, kuris mūsų šalies nėra pilnai išnaudojamas kuriant naujas, gerai apmokamas darbo vietas – tai tiesioginės užsienio investicijos (TUI) ir jų pritraukimas. Lietuvoje 2015 metais vykdyti 49 TUI projektai, 14 proc. daugiau nei 2014 metais. Šie projektai turėtų sukurti 4187 darbo vietas – trečdaliu daugiau nei ankstesniais metais. Lietuva pirmauja Centrinėje ir Rytų Europoje (CRE) pagal TUI projektų skaičių, o pagal TUI projektų skaičių, tenkantį milijonui gyventojų, ES esame penkti. 2016 m., negalutiniais duomenimis, „Investuok Lietuvoje“ kol kas pritraukti 19 TUI projektai, kurie iš viso planuoja sukurti 1830 darbo vietas.

Tai yra realios, gerai apmokamos darbo vietos, kurios gali paskatinti emigravusius pusę milijono gyventojų sugrįžti atgal ar paskatinti atsisakyti minties emigruoti, nes tinkamos darbo vietos yra čia – Lietuvoje. Ne lozungais, šūkiais ar moralizavimu, tačiau konkrečiomis darbo sutartimis. Tačiau iki proveržio dar tolimas kelias.

Kaip pavyzdį, vieną iš projektų CRE galima paminėti naują „Jaguar – Land Rover“ gamyklą Slovakijoje, į kurią planuojama investuoti daugiau nei 1,2 mlrd. Eur. ir įdarbinti 2800 specialistų.

Ką daryti, kad Lietuva taptų visos ES tiesioginių užsienio investicijų traukos tašku?

Visų pirma, politikai privalo būti ryžtingi priimant sprendimus, kurie užtikrintų ilgalaikį mūsų šalies konkurencingumą dėl TUI. Be abejo, pokyčiai būtini švietimo, inovacijų, talentų pritraukimo, imigracijos, mokesčių ir darbo santykių politikoje (Lietuvoje egzistuoja atotrūkis tarp Darbo kodekso nuostatų ir situacijos realioje darbo rinkoje). Norint išlikti, žingsnis po žingsnio Lietuva privalės priimti būtinus sprendimus, norėdama įveikti globalios ekonomikos pokyčius bei perėjimą nuo tradicinės gamybos prie informacinių ryšių ir technologijų industrijų.

Siekiant didintų mūsų šalies konkurencingumą dėl talentų ir investicijų, Seimas priėmė vadinamąjį „Socialinį modelį“ – teisės aktų paketą, numatantis darbo santykių reglamentavimo bei socialinio draudimo ir užimtumo politikos pokyčius.

Paketo pagrindas –„lankstisaugos“ (angl. flexicurity) principai – tai lankstūs darbo santykiai, efektyvi nedarbo draudimo sistema ir aktyvių darbo rinkos priemonių įgyvendinimas, kuriantis ekonomikos augimui palankią aplinką, bet tuo pat metu užtikrinantys darbuotojų gerovę.

Tačiau svarbiausia užtikrinti, kad Lietuvos investicinė aplinka, apimanti ir darbo santykių reglamentavimą, būtų konkurencinga kitų ES šalių atžvilgiu. Tai leistų pritraukti daugiau TUI, sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų, didintų kvalifikuotų darbuotojų paklausą, o dėl to didėtų darbo užmokestis. Naujos darbo vietos bei padidėjęs darbo užmokesčio lygis motyvuotų emigrantus svarstyti galimybę sugrįžti.