Prezidentė neišgirdo Lietuvos jaunimo organizacijų prašymo. „Pateikėme aiškius argumentus, kodėl Lietuvai reikia naujo Darbo kodekso. Gaila, kad jaunimo balsas pasimetė viešojoje erdvėje, kažkur palapinių miestelyje prie Vyriausybės“, – apgailestavo KurkLT alumni tinklo atstovas Lukas Savickas, kuris tikisi, kad politikai vis dėlto realizuos Lietuvos jaunimo balsą.

 

Jaunimo organizacijas vienijanti bendruomenė „Dirbanti Lietuva“ į dirbtuves pirmadienį pakvietė vieną iš Socialinio modelio kūrėjų profesorių Tomą Davulį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorę Eglę Radišauskienę, būrį jaunimo lyderių ir jaunų profesionalų, kurie sutarė, kad naujasis Darbo kodeksas atveria daugiau galimybių negu grėsmių. Jaunimo organizacijų vertinimu, Darbo kodeksas turi ne varžyti, o įgalinti kurti bei dirbti Lietuvoje.

 

Prezidentė vetavo didelę dalį nuostatų, kuriomis buvo nepatenkinti darbuotojus atstovaujantys profesinių sąjungų nariai. Jų valia priimant sprendimus dėl valstybės ateities įgijo didelį svorį, nors profesinės sąjungos vienija vos 10 procentų šalies darbuotojų.

 

Dirbtuvių dalyviai sutarė, kad senasis Darbo kodeksas nesutampa su realiai egzistuojančiomis praktikomis, o visuomenės normos jau seniai yra peraugusios pasenusių reglamentų ribas. Todėl prieita prie išvados, kad šiuolaikiškas darbo santykių formas būtina įteisinti, nes kitaip kone kiekvienas dirbantis žmogus tampa įstatymo pažeidėju.

 

Būtent laisvę, kuri yra naujojo įstatymo šerdis, akcentuoja ir vienas iš Socialinio modelio kūrėjų, profesorius Tomas Davulis. Anot mokslininko, visuomenės nariams neturi būti draudžiama susitarti dėl lanksčių ir abiem pusėms priimtinų darbo santykių. „Kurdami naują Darbo kodeksą mes siekiame pakeisti darbo klimatą, pritaikyti teisės normas būsimiems iššūkiams. Suteikėme daugiau teisių ir galimybių darbuotojams pasirinkti darbo sutarties rūšį, kitas darbo sąlygas“, – teigė T. Davulis. Jis pažymėjo, kad politikai aktyviai naudojosi progomis keisti subalansuotą teisės aktą.

 

„Įvairiausių individualių pasiūlymų buvo daugiau negu 600. Kai kurie pasiūlymai buvo labai ekstremalūs, populistiniai ir galėjo lengvai išbalansuoti įstatymo nuostatas“, – pastebėjo T. Davulis ir pripažino, kad didelę dalį neracionalių ir vienašališkų pasiūlymų pavyko atmesti. „Seimas priėmė kodeksą, kuris atitinka pirminę Socialinio modelio kūrėjų viziją ir suteikia erdvę ateities sprendimams. Aš esu visiškai patenkintas įstatymu ir pasirašau po kiekvienu jo žodžiu“, – tvirtino T. Davulis.

 

Dirbtuvėse dalyvavusi „Global Lithuanian Leaders“ vadovė Kotryna Stankutė- Jaščemskienė pabrėžė, kad įstatymas itin svarbus užsienyje gyvenantiems, studijuojantiems ir dirbantiems lietuviams. „Global Lithuanian Leaders“ tinklas jungia daugiau negu 800 profesionalų visame pasaulyje. Jie aktyviai diskutuoja apie Lietuvai būtinas permainas ir neretai net patys jas inicijuoja. Tai, kas politikams Lietuvoje atrodo kaip saugumo užtikrinimas, jauniems Lietuvos talentams užsienyje skamba kaip suvaržymai. Jaunimas nori pagarbos ir draugiškumo. Jie žino, kad partneryste ir supratimu pagrįsti santykiai su darbdaviu sukuria kur kas geresnius rezultatus“, – teigė K. Stankutė-Jaščemskienė.

 

Į Prezidentę dėl naujojo įstatymo kreipėsi net aštuonios jaunimo organizacijos: Pasaulio ekonomikos forumo „Global Shapers“ tinklas Vilniuje, organizacija „Global Lithuanian Leaders“, „KurkLT alumni“ tinklas, Jaunimo organizacija „Darbas“, Jaunųjų konservatorių lyga, Lietuvos liberalus jaunimas, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga.