Laurynas Gečius. Jaunimo informavimas bei konsultavimas – problema ir kompiuteriniame amžiuje

Jaunimą sunkiai pasiekia reikiama informacija. Norint mažinti jų socialinę atskirtį, būtini specializuoti Jaunimo informacijos centrai, kuriuose būtų teikiama informacija, susijusi tiek su karjera, tiek su sveikata ir kitomis sritimis.

Ar vis dar reikalingi informaciniai lauko stendai ir plakatai? Tikiu, kad daugelis atsakėte, jog tai yra praeito amžiaus komunikacinė priemonė ir lėšų tokiems dalykams net nešvaistote. Nustebsite sužinoję, kad Klaipėdos jauni žmonės (14-29) vis dažniau teigia, kad atkreipia dėmesį į plakatus, nes socialiniuose tinkluose informacija pasimeta. Esu tikras, kad identiški duomenys būtų gauti ir atlikus tyrimą šalies mastu.

Informacijos stygius

Sakote, kad tai neturėtų būti bėda jaunimui, kuris nuolat sukišęs nosis į telefonus ir kompiuterius? Kas čia tokio interneto paieškoje sužinoti, kokie renginiai vyksta mieste? Deja, tyrimai ir analizės rodo ką kita. 

2019 metais atliktoje jaunimo dalyvavimo analizėje Klaipėdos mieste buvo nustatyta, kad jauni žmonės nesugeba apdoroti gaunamos informacijos srauto, negeba ieškoti informacijos, yra jos persisotinę, turi labai daug galimybių ir alternatyvų, apie kurias net nežino, nes pasiklysta informaciniame triukšme. 

Savarankišką informacijos paiešką tautinių mažumų atstovams apsunkina informacijos pateikimas tik lietuvių kalba. Manau, kad rezultatai būtų identiški, jei atliktume visuotinį jaunų žmonių tyrimą.

Rasti – iššūkis?

Informacinio raštingumo sąvoka apima gebėjimą identifikuoti, gauti, vertinti, atrinkti ir etiškai bei atsakingai naudoti reikalingą informaciją iš įvairių informacijos šaltinių. Tai įgalina žmones pasiekti asmeninių, socialinių, darbo ir švietimo tikslų. Tai viena iš pagrindinių žmogaus teisių skaitmeniniame pasaulyje. Deja, bet informacinio raštingumo trūkumas jaunam žmogui ir visai visuomenei tampa tikru iššūkiu. 

Jaunimą galima išskirti ir traktuoti kaip atskirą socialinę grupę bei ypatingą visuomenės dalį, turinčią savo problemas, savybes ir interesus. Kalbant apie jaunimą socialiniu aspektu, jauni žmonės yra pereinamoji grandis tarp vaikų ir suaugusiųjų, tad ši visuomenės dalis yra pažeidžiama finansiniu, socialiniu ir psichologiniu aspektu. Todėl tinkamas jaunimo informavimas ir konsultavimas tampa ypač aktualus. Pagrindinis jaunimo informavimo ir konsultavimo (toliau JIK) tikslas yra padėti jauniems žmonėms susiorientuoti visuose jų gyvenimo aspektuose ir skatinti savarankišką sprendimų priėmimą.

Skatinti jaunimo savarankiškumą

JIK Lietuvoje veikia jau beveik dešimtmetį, tačiau tik 2019 metais yra patvirtintos 15-a temų, kuriomis yra teikiamos konsultacijos jauniems žmonėms, bei patvirtinti jaunimo konsultavimo taškai 10-yje Lietuvos miestų, kuriuose informacija teikiama ne mažiau kaip 4 val. per savaitę. 

Džiaugiuosi „Žinau viską“ komanda, kuri profesionaliai ir kokybiškai atlieka JIK funkcijas. Ypač šiuo laikotarpiu, kai jaunimui kyla daug klausimų ir problemų, ši komanda atlieka milžinišką darbą, dirbdama nuotoliniu būdu. Manau, kad tolimesnis JIK vystymosi modelis galėtų būti panašus į Jaunimo savanoriškos tarnybos modelį, kai kiekviena savivaldybė pagal galimybes prisideda prie tokių paslaugų teikimo. Taip pat Eurodesk pavyzdys galėtų būti vienas iš sprendimo būdų, kai daugumoje savivaldybių paslaugas teikia net keli taškai įvairiuose jaunimui patraukliuose ir prieinamuose vietose.

Prireiks finansavimo

Norint tinkamai informuoti jaunus žmones, yra reikalingas finansavimas. Šiuo metu Lietuvoje veikia tik du jaunimo informacijos centrai, kuriuos finansuoja savivaldybės, nes mato tokių paslaugų reikalingumą. Taip pat aštuoni jaunimo informacijos bei konsultavimo taškai, kuriems finansavimą skiria Jaunimo reikalų departamentas, skelbdamas jaunimo informavimo ir konsultavimo paslaugų nacionalinio koordinavimo konkursą.  Tačiau norint plėsti tinklą, būtų galima pasitelkti ir savivaldybių finansavimo analogijas, kaip yra su jaunimo savanoriška tarnyba – savivaldybės prisideda programiniu finansavimu arba per viešuosius pirkimus prie programos vykdymo.

Manau, kad, dirbant kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) ir jaunimo reikalų koordinatoriais savivaldybėse, būtų galima sudaryti JIK plėtros planą, siekiant užtikrinti ne tik gyvas, bet ir nuotolines konsultacijas, taip pat aktyviau viešinant tokias paslaugas jauniems žmonėms, siekiant jiems suteikti reikalingas konsultacijas apie jiems rūpimus klausimus.  

Stabdys net melagienų plitimą

Jaunam žmogui kyla daugybė klausimų apie priklausomybę sukeliančias medžiagas, reprodukcinę sveikatą, pajamų deklaracijas ir begalę kitų. Manau, svarbu paminėti, kad JIK prisideda sprendžiant ir melagienų naujienų problemas, kai internete pateikiama informacija būna neteisinga arba siekianti klaidinti visuomenę. Su šiais iššūkiais kiekvienas iš mūsų to net nepastebėdami susiduriame kasdien. 

Mano nuomone, į kokybiškas paslaugas jaunimui reikia investuoti jau šiandien. Jaunimo informavimas ir konsultavimas yra viena iš sričių, kur jau dabar yra pasitelkiamas nevyriausybinių organizacijų tinklas. Jie, turėdami mažus resursus, atlieka milžinišką darbą, siekdami jaunam žmogui neleisti pasiklysti informaciniame triukšme. Būtinas šių paslaugų plėtojimas ir prieinamumo užtikrinimas kiekvienoje savivaldybėje. 

Laurynas Gečius, Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ pirmininkas