Kiekvieną vasarą Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos (LSDJS) nariai renkasi į Vasaros akademiją. Jau antrus metus iš eilės šis susitikimas apibendrinamas šūkiu “Įkrauk save ateičiai”. Akademijos esmė – ugdyti savo narius bei sutelkti kairiosios minties jaunimą naujų tikslų užsibrėžimui ir bendradarbiavimui juos įgyvendinant. Ką gali pusšimtis jaunimo padaryti per tris dienas su devynių lektorių – savo srities profesionalų pagalbą?
Pirmoji diena arba ko mokosi jaunieji socialdemokratai
Prie Kauno LSDJS skyriaus prisijungus Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos jaunimo (LPSK jaunimas) pirmininkui Tomui Jakutavičiui, stengiamasi ne tik aktyviau bendradarbiauti organizuojant abejoms pusėms svarbius projektus, bet ir stiprinant pačių jaunimiečių suvokimą, kas yra profesinės sąjungos, kokios jų galimybės ir nauda jaunam žmogui. Kalbantis buvo identifikuota daug mus vienijančių tikslų. Kaip vėlesnės diskusijos metu sakė Seimo narė Dovilė Šakalienė, jeigu tarp dviejų pusių sutampa 80 % pažiūrų, jie jau gali save laikyti mirtinais bendražygiais.
D. Šakalienės pranešimas apie socialinius judėjimus ir kairiąją mintį mokė jaunimiečius susitelkti. Vaiko teisių apsaugos reforma buvo vienas geriausių jos asmeninių pavyzdžių, įrodančių, kad vieno žmogaus iniciatyva, jei jis žino, ko nori, gali peraugti į nacionalinį judėjimą. Juk visuomenės spaudimas tuomet buvo toks stiprus, kad visas Seimas pagaliau vieningai prabalsavo už visų smurto rūšių prieš vaiką uždraudimą.
Dar viena su Semo nare paliesta tema buvo apie gyvūnų teises. Po įvykio su nukankinta meška VIP cirke Klaipėdoje LSDJS taip pat viešai paskelbė savo nepritarimą (daugiau apie tai skaitykite https://jaunimieciai.lt/stabdykime-smurta-pries-gyvunus/).
“Jaunimiečių ir partijos intensyvus bendradarbiavimas, mano akimis žiūrint, yra tiek partijos sėkmei, tiek kairiosios minties vystymui ir sklaidai būtina sąlyga. Aš labai džiaugiuosi bendravimu su jaunaisiais socialdemokratais – mane įkvepia vien mintis, kiek daug kartu galime nuveikti. Labai noriu, kad mano frakcija bei jaunimiečiai sudėliotų greito apsikeitimo informacija mechanizmą ir galėtume bendromis jėgomis rengti pilietines akcijas, įtraukti plačiąją visuomenę į bendrus darbus. Mūsų visuomenei labai reikia kairiųjų idėjų. Realiai valstiečių pergalė rinkimuose, kaip tik ir iliustruoja tą poreikį. Valstiečius rinko ne už dešiniąsias idėjas, o būtent už kairiąsias – už žadamą socialinį jautrumą, prieinamas paslaugas, stipraus viešojo sektoriaus viziją. Deja, yra kaip yra, matome nedžiuginantį skirtumą tarp to, kas buvo demonstruojama rinkimų metu, ir to, kas vyksta dabar. Tačiau tai vėlgi mūsų, kairiųjų, galimybė – ir ypač kalbant apie jaunimą. Juk faktiškai daugumos jaunų žmonių pažiūros yra progresyviai kairiosios – jaunimas yra už žmogaus teises, prieš smurtą, už gyvūnų teises, o visa tai yra socialdemokratijos esmė. Todėl labai labai tikiuosi, kad jaunųjų socialdemokratų judėjimas atsigaus, išsiplės, apims visą Lietuvą, o mes, politikai Seime, savivaldoje, partijos nariai, sugebėsime dirbti su Jumis ranka rankon. Lietuvai taip reikia progresyvios kairės, kad mes neturime teisės susimauti.”
Dovilė ŠAKALIENĖ
Seimo narė
Vėliau su jaunimiečiais patirtimi dalinęsis nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir interneto bei rinkodaros specialistas Džiugas Paršonis patvirtino, kad aktyvi komunikacija ir gebėjimas argumentuotai pateikti savo idėjas yra sudedamoji sėkmės dalis.
Antroji diena arba Juro Poželos socialdemokratijos mokykla
Juras – jaunų žmonių įkvėpėjas. Asmenybė, kurios įtaka jaunimui buvo tokia didelė ir reikšminga, kad Juro Poželos idėjinį palikimą, skleidžiant socialdemokratines vertybes, siekiama išsaugoti per jo vardu pavadintą socialdemokratijos mokyklą.
Šiemet pirmoji mokyklos dienos pusė buvo skirta darbui grupėse. Savo patirtimi su jaunaisiais socialdemokratais dalinosi ir darbo grupes moderavo LSDJS Garbės Pirmininkas, LSDP atsakingasis sekretorius Linas Jonauskas, psichologė, ilgametė nevyriausybininkė, Seimo narė Dovilė Šakalienė ir buvęs LSDJS Valdybos narys, dabar Vilniaus savivaldybės tarybos narys Marius Skarupskas.
Pirmoje grupėje jaunimas kartu su D. Šakaliene diskutavo apie pilietinius judėjimus ir jų svarbą kuriant stiprią visuomenę. Moderatorės įsitikinimu, neįmanoma sukurti gerovės valstybės be aktyvios pilietinės visuomenės, jos iniciatyvų ir judėjimų. Tai tampa tiek demokratijos saugikliu – valdžios atskaitomybės, atvirumo, skaidrumo garantu, tiek postūmiu patiems keistis, augti ir sąmoningėti.
„Lietuva, mano akimis žiūrint, išgyvena antrą pilietiškumo augimo bangą po Sąjūdžio – per praėjusius metus gimė medikų sąjūdis, akademinės bendruomenės judėjimas, #metoo judėjimas, sustiprėjo kova dėl moterų teisių, vis labiau auga LGBT žmonių aktyvumas, gyvūnų teisių gynėjų matomumas“, – teigia D. Šakalienė.
Antroje darbo grupėje vyko diskusija apie LSDJS ir LSDP bendravimą. Diskusijos moderatorius L. Jonauskas iškėlė klausimus, kaip yra dabar ir kaip turėtų būti perspektyvoj siekiant geriausio rezultato. Pasak jo, viena pirmųjų abiejų organizacijų užduočių turėtų būti realaus bendradarbiavimo užmezgimas.
„Jaunas žmogus savo laisva ir maištinga dvasia iš principo negali būti dešinysis. O partija be jaunų žmonių – partija be ateities. Todėl LSDP, beje vienintelė iš politinių partijų visoje Lietuvoje, yra atvira jaunų žmonių aktyviam įsitraukimui į politiką. Kvotos jaunimui aukščiausiuose organuose įgalina juos dalyvauti Seimo, savivaldos, Europos parlamento rinkimuose. Kartu turime rasti būdų paskatinti jaunimiečius tuo pasinaudoti. “, – mano L. Jonauskas.
Trečia grupė buvo skirta kairiosios idėjos sklaidai visuomenėje. Darbas prasidėjo eksperimentu. Grupės dalyviai pakalbino keliolika gatvėje sutiktų vilniečių, siekdami išsiaiškinti ar jie žino, kas yra socialdemokratija. Apklausa parodė, kad žmonės, be pagalbos užuominomis, atsakyti negalėjo. Ir tai reikia keisti. Eksperimentas suteikė pagrindo manyti, kad jaunimiečiai privalo apie rūpimas socialiai jautrias temas kalbėti daug garsiau ir aktyviau. Sąjungos vardas turi būti siejamas su mūsų tiesiogine veikla, vertybėmis, o kalbėdami apie socialines problemas atkreipsime didesnį visuomenės dėmesį ir paskatinsime aktyvesnes jų sprendimo būdų paieškas. Pasak diskusijos moderatoriaus M. Skarupsko, socialiai jautrios temos yra sunkios ir nepatogios, todėl vengiama apie jas kalbėti.
„Jeigu nesiimsime socialinių problemų spręsti dabar, nematysime jų ir gyvensime tarytum burbule, izoliavę save nuo visko – problemos tik augs. Nespėsime adaptuotis prie besikeičiančių realijų. Situacija taps nevaldoma ir sprogs, padarydama daugiau žalos, negu laiku pastebėta, įvardinta ir išspręsta, kai dar buvo galima tai padaryti“, – įsitikinęs M. Skarupskas.
Ketvirtoje darbo grupėje, jau antrąjį kartą, rinkosi LSDJS progresyvių mokinių LAB(oratorija), kurioje tik moksleiviai diskutuoja tarpusavyje jiems aktualiomis temomis. Šio susitikimo pagrindinė tema buvo pilietinio ugdymo pamokos. Kokios jos turėtų būti? Esamas pamokų formatas yra netinkamas, nenaudingas, o svarbiausia neatlieka savo pagrindinės funkcijos – nepadeda ugdyti pilietiško jauno žmogaus. Grupės dalyvių nuomone, siekiant optimaliai įgyvendinti #Vote16 kampanijos tikslu, pamokos laiką būtų tikslinga išnaudoti įtraukiant mokinius į politinių aktualijų stebėseną ir analizę, Konstitucijos studijas, piliečio teisių bei pareigų suvokimą ir kitus klausimus. Buvo detaliai aptarta, koks turi būti pilietiškumo mokytojas, kokius žmones į pagalbą temų išdėstymui reikėtų kviesti pamokai. Mokiniai turi idėjų ir nori būti išgirsti. Kiekvieno ateitis ne maža dalimi priklauso nuo švietimo sistemos, kurios elementai yra kuriami neatsižvelgiant į jų lūkesčius ir valstybės poreikį turėti kuo daugiau aktyvių, pilietiškų visuomenės narių. Aktyviai veikiant LSDJS vardu ir bendradarbiaujant su LiJOT – tai galima pakeisti.
Antrąją dienos pusę ekonomistas Romas Lazutka pasakojo apie socialinės atskirties ir skurdo mažinimo strategijas. 34 proc. Lietuvos gyventojų gauna socialinę pašalpą. Tačiau statistika rodo, kad skursta tik 2 – 3 proc. žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Dienos eigoje išsakytos mintys veda prie išvados, kad švietimas, per teisingą informacijos sklaidą, yra raktas ir reikšmingiausia problemų sprendimo priemonė. Švietimas valstybėje yra svarbiausia visų sistemų.
Juro Poželos socialdemokratijos mokyklą uždarė diskusija su vienu iš įdomiausiu Lietuvos politologų Lauru Bieliniu apie „Facebook kartą“ politikoje, apie balsavimą nuo 16 metų. Dar nė viena jaunimo karta nėra buvusi taip arti politikos. Socialiniai tinklai jau yra tapę politikos formavimo ir įgyvendinimo arena, labiausiai paliečiantys jauniausią bendruomenės dalį. Ar ne socialiniai tinklai sukėlė 2016 m. jaunimo politinį aktyvumą Seimo rinkimuose, kai jaunų žmonių balsuoti atėjo dvigubai daugiau nei 2012 m.? Kodėl šie jauni žmonės, kurie nuolat nori to ar ne, mato ir skaito turinį, kuris susijęs su politiniais sprendimais, neturi teisės spręsti, kaip jų bendruomenė turi būti valdoma?
Trečioji diena arba LSDJS neeilinė – rinkimų konferencija
Atsistatydinus Pirmininkei Agnei Goldbergaitei ir Valdybos nariui Tomui Bilevičiui, buvo šaukiama neeilinė – rinkimų konferencija, kurios metu rinktas naujas LSDJS Pirmininkas ir vienas LSDJS Valdybos narys. Taip pat buvo balsuojama dėl LSDJS stojimo į Lietuvos jaunimo organizacijų tarybą (LiJOT). LSDJS Kontrolės komisija į LSDJS Valdybą patvirtino dviejų sąjungos narių kandidatūrą: Lauryno Jonausko (Mažeikių skyrius) ir Aurimo Rabačiaus (Kauno skyrius). Į Pirmininko poziciją kandidatavo Vaidas Rusys (Šiaulių skyrius) (daugiau informacijos apie kandidatus https://jaunimieciai.lt/kandidatai/ ).
Jaunimiečiai iš visos Lietuvos, deleguoti savo skyrių narių, pritarė LSDJS stojimui į LiJOT bei išreiškė norą sąjungos Valdybos nariu matyti Lauryną Jonauską, o Pirmininku – Vaidą Rusį, vienbalsiai palaikydami jį šiuose rinkimuose. Tokį narių pasitikėjimą užtikrino aktyvus naujojo sąjungos Pirmininko dalyvavimas jaunimiečių veikloje: vos per vienerius metus Šiaulių miesto skyrius, kuriame V. Rusys eina pirmininko pareigas, pasikeitė ir buvo nominuotas aktyviausiu skyriumi, esančiu pavyzdžiu kitiems. Pasak Vaido, gyventi socialdemokratiškai reiškia matyti visus, ypač tuos, kurie yra gyvenimo nublokšti į paraštes. Svarbu su jais užmegzti ryšį ir stengtis, kad jie taptų visaverčiais bendruomenių nariais. Gyventi socialdemokratiškai taip pat reiškia visus laikyti lygiais, mylėti savo šalį ir tikėti savanorystės idėja, kuri valstybę veda sėkmės keliu.
Tai kiek galios keisti turi jaunimas?
Simona DAMULIENĖ
LSDJS valdybos narė
simona.damuliene@gmail.com