Estela Marcinkevičiūtė. Nepažinta nuotolinio mokymosi pusė
Korona virusas Lietuvoje jau daugiau nei mėnesį. Švietimo sistema, kaip ir daugelis kitų dalykų, turėjo prisitaikyti. Mokyklos įvairiomis programėlėmis ir virtualiomis mokymo(si) aplinkomis persikėlė iš suolų į mokinių bei mokytojų namus.
Toks staigus šuolis iš XIX a. mokyklos į virtualią šiuolaikinę erdvę visai švietimo bendruomenei yra rimtas iššūkis. Ypač tiems, kuriems ir įprastas mokymasis klasėje kėlė sunkumus, ar tiems, kurie neturi pakankamų priemonių mokytis.
Nuotolinio mokymosi minusai: didesnis krūvis, nuovargis, patyčios
Mokymasis iš namų turi aibę minusų, pavyzdžiui: sunkiai įveikiamas mokymosi krūvis, nes mokinys savarankiškai turi susidoroti tiek su klasės darbu, tiek su namų darbais ir paruoštas užduotis spėti pristatyti per griežtą laiko terminą. Dėl to kyla milžiniška įtampa, nes net ir pmokose, kuriuose mokykloje nebuvo užduodama daug namų darbų, dabar tenka nemažai paplušėti.
Moksleiviai skundžiasi akių nuovargiu, stuburo skaumais, nes visą dieną tenka praleisti prie kompiuterio. Taip, ir anksčiau jaunimas didelę dalį laiko skirdavo naršymui internete. Taip, būdavo geimintojų, galinčių žaisti kompiuterinius žaidimus ir visą naktį. Bet iš 28 mokinių klasėje tokių atsirasdavo iki 10. Dabar jaunas žmogus neišvengiamai „įkalintas“ prie išmaniųjų įrenginių.
Kai kuriems moksleiviams tenka užduotis patiems nagrinėtis kursą, nes yra mokytojų, pasirinkusių nevesti nuotolinių pamokų. Jie parodo mokymosi šaltinius ir mokiniai iš padėties turi suktis patys.
Svarbu nepamiršti ir socialinėje erdvėje padidėjusio patyčių lygio, vandališkai nutraukiamų pamokų. Įprastai veikiama pagal tokią schemą: prie virtualios mokymosi aplinkos reikia prisijungimo kodo, draugai iš įvairių Lietuvos miestų dalinasi jais. Mokiniai, trukdydami pamoką, tikisi: jie paišo ant virtualios lentos, leidžia įvairius vaizdo įrašus. Įsilaužėlių žodžiais, ePolicijos baudos, siekiančios iki 240 eur, – nerūpi.
Nuotolinio mokymosi nauda
Aukščiau išvardintos problemos trikdo nuotolinį mokymąsi, bet, kaip mokinė, kuriai rūpi jaunimas, švietimas ir akademiniai rezultatai, dalinuosi šviesiosiomis nuotolinio mokymosi pusėmis:
1. Laiko planavimas: „pats sau vadybininkas“
„Neturiu laiko, visiškai nieko nespėju“ – galime išgirsti iš dažno mokinio. Taip, krūviai dideli, taip, sunku prisitaikyti prie naujo ritmo. Bet juk sunkumuose slypi galimybės. Vienas iš teigiamų aspektų, ką galime išmokti iš šios situacijos, laiko planavimas.
Teko pastebėti, kad prieš karantiną kiekvienas mokytojas mokymosi procesą – pamokų užduotis, namų darbus ir atsiskaitymus – planuodavo savo nuožiūra. Vienose pamokose buvo tiksliai žinomos visos užduotys ir atsiskaitomieji darbai dviem savaitėmis į priekį. Kiti mokytojai pamokos gale pasakydavo, jog rytoj rašysime savarankišką darbą (su tuo irgi viskas gerai, nes pranešti prieš savaitę būtina tik apie kontrolinį darbą.)
Dabar, mokantis nuotoliniu būdu, didžioji dalis mokytojų yra suplanavę pamokų užduotis, namų darbus ir paruoštų darbų pridavimo terminus bent savaitę į priekį. Atsiranda poreikis save kontroliuoti, o kartu ir laisvė rinkis, kaip ir kada mokysiuosi. Būdamas „pats sau vadybininku“, motyvuotas mokinys supranta, kad mokymasis neapsiriboja vien fiziniu 45 minučių buvimu klasėje ir paruoštais namų darbais.
Yra ir kita pusė – ne visose mokyklose vyksta vaizdo pamokos. Vieni mokiniai stropiai mokosi savarankiškai, turi šeimos narių, kurie gali paaiškinti nesuprastą klausimą. Tuo pat metu jų klasės draugai stovi vietoje, nes nuotolinis mokymasis jiems per didelis iššūkis, o įvairios pagalbinės platformos ne visada atitinka pamokų temas. Kyla klausimas, kaip vyks ugdymo procesas po karantino, kai reikės ne tik mokytis naują medžiagą, bet ir užpildyti susidariusias spragas?
2. Mokymasis be limitų: įdomesnės ir įvairesnės pamokos
Prieš karantiną moksleiviams neretai užkliūdavo, kad mokykloje informacija pateikiama nuobodžiai. Dabar pasiūla mokymuisi plati ir naujoviška, kelianti smalsumą. Vietoj dešimties metų senumo vadovėlių atsiranda ne tik šviežia informacija, bet ir kitaip perteikiama: daromi interaktyvūs pratimai, kai kuriose pamokose, pavyzdžiui, istorijoje mokydamiesi apie Didžiąją Prancūzijos revoliuciją, galime virtualiai pasivaikščioti po Versalio rūmus.
Prieš akis atsivėrė aibė naujų arba naujai atrastų mokymosi platformų: „Eduka“, „E-mokykla“, „SMP“, nemokamu tapęs „Egzaminatorius“. Tikiuosi, kad noras mokytis ir pažinti bus stipresnis už apėmusį pesimizmą.
3. Savarankiškumas: atsirinkti ir vertinti informaciją
Vienas garsiausių filosofų I. Kantas yra pasakęs, kad „švietimas yra žmogaus išvadavimas iš nesavarankiškumo, dėl kurio pats žmogus kaltas. Nesavarankiškumas yra nesugebėjimas naudotis savo protu kitų nevadovaujamam“. Dabartinė švietimo padėtis – išskirtinė proga ugdyti savarankiškumą ir kritinį mąstymą.
Šiuo metu
didžiausia visiems pagalba yra internetas. Moksleivis, paskendęs informacijos
pertekliuje, turi išmokti atskirti, kas verta dėmesio, o kas – visiškas
šlamštas. Jaunas žmogus išsiugdo įgūdį kritiškai vertinti informaciją, todėl
atskiria melagingas žinias (fake news) ir tampa sudėtingiau juo nėra
lengva manipuliuoti.
Nauda akademiniams
rezultatams: pasak pastangų taisyklės (The effort rule),kuo
daugiau pastangų įdedama į informacijos apdorojimą, tuo geriau ji įsimenama.
Moksleivis priverstas pats „sukramtyti ir suvirškinti“ pamokos medžiagą. Tai kas
padidina tikimybę, jog įgytos žinios išliks atminty ir atsiskaičius kontrolinį
darbą.
4. Stiprinamas ryšys tarp mokinio ir mokytojo
Gausybė programėlių neretam mokiniui sukelia keblumų. Galima tik įsivaizduoti ir užjausti, kokį galvos skausmą dėl perorganizuojamo ugdymo proceso patiria į septintą dešimtį įkopęs mokytojas. Kai kurie pedagogai pasiryžo paprašyti savo mokinių pagalbos, prieš pamokas kartu testuoti vaizdo konferencijas ar kurti klasių grupes elektroninėje erdvėje. Pavyksta draugiškai susitarti ir pakonsultuoti mokytojus techniniais klausimais. Tokiu būdu mokytojai tampa labiau užtikrinti dėl sklandžių pamokų, o mokiniai pasijunta reikalingi ir naudingi. Z ir naujoji Alfa karta nori, kad su jais būtų tariamasi, suaugusieji bendrautų kaip su sau lygiais.
Dabar mokiniai turi puikias galimybes tai pasiekti, atskleisdami savo gebėjimus, pritaikydami juos praktiškai. Taip stiprinamas ryšys tarp mokytojo ir mokinio, didėja pasitikėjimas, kas svarbu ne tik mokykloje, bet ir kasdieniame bendravime.
5. Žmogiškumas: kol turime, kam rūpi, tol viskas bus gerai
Medijose vis dažniau išnyra pasiūlymai prisijungti prie nemokamų nuotolinių kursų. Mokiniai, studentai, pagalbos centrai siūlo pagelbėti tiems, kuriems sunkiau sekasi prisitaikyti prie pamokų tempo.
Laimei yra nuostabių pasiaukojančių mokytojų: moksleiviui, neturinčiam priemonių mokytis, atiduoda asmeninį kompiuterį; sutrikusiam mokiniui asmeniškai atsiunčia uždavinį su detaliu paaiškinimu ir palinkėjimu nenusivilti. Tokie pedagogai – tikras pavyzdys, kaip išlikti supratingu žmogumi net ir sudėtingose situacijose.
Švietimo bendruomenėje žmogiškumo atsiranda vis daugiau. Ir kol turime žmonių, kuriems rūpi, tol viskas bus gerai, kad ir kokie tolimesni sprendimai būtų priimti tiek dėl mokslo metų trukmės, tiek dėl kitų, su švietimu susijusių klausimų.
Pasiūlymai: kosultacinės valandos, savarankiškumo ugdymas
„Fizika man sunkiai sekasi tokiu [nuotoliniu – aut. pastaba] būdu. Mokytoja tiesiog išsiunčia užduotis, o medžiagą turi studijuotis pats“, – taip atsiliepė aukštesniuoju A lygiu fiziką besimokantis vienuoliktokas.
Galima būtų įkurti konsultacines valandas (open hours) virtualioje erdvėje, kaip tai jau daro kelios Lietuvos mokyklos. Tokiu būdu sudėtingi klausimai būtų analizuojami kartu su mokytoju, mokinys jaustų mažesnę įtampą ir savo tempu išsiaiškintų kilusius klausimus.
Baimė naujovėms yra žmogiška. Prieš dešimtmetį bijojome elektroninių dienynų, bet dabar be jų neįsivaizduojame savo mokymosi proceso. Galbūt ateityje bus įmanoma derinti virtualų mokymą su gyvu. Taip būtų išspręsta ir mokytojų trūkumo problema. 2020 m. vasarį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 pedagoginės pagalbos specialistų, o po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs penkis kartus. Virtualių pamokų pagalba mokytojas iš bet kurio Lietuvos kampelio galėtų vesti pamokas tose mokyklose, kur jaučiamas ypatingas mokytojų stygius.
Anksčiau ar vėliau karantinas baigsis, todėl jau dabar svarbu ugdyti mokinių savarankiškumą. Kad mokinys, negalintis dalyvauti pamokose, kaip pavyzdžiui, susirgimo atveju, mokėtų pasivyti bendraklasius ir nejaustų įtampos dėl praleistų pamokų.
Nors nuotolinis mokymasis kupinas iššūkių, tokių kaip priemonių stygius ir didelis krūvis, bet yra ir šviesių pusių: ugdomas savarankiškumas ir kritinis mąstymas, skatinamas bendradarbiavimas. O iššūkius visuomet galima įveikti su tinkamu požiūriu ir metodika.
Estela Marcinkevičiūtė. Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos Vilniaus rajono skyriaus pirmininkė
