Norisi pradėti prisipažįstant, kad Berlyne dalyvauti keturių dienų mokymuose „Jaunimo organizacijos saugančios pilietinės visuomenės vaidmenį“ buvo tikra privilegija, kurios dauguma žmonių neturi. Tokia galimybė pasitaikė ne tik man, bet ir dar dvejoms LSDJS narėms Austėjai Miknevičiūtei ir Odetai Juodagalvytei. Renginys buvo puikiai suorganizuotas. Jis vyko Vokietijos socialdemokratų būstinėje Willy Brandt (buvusios Vakarų Vokietijos kanclerio) name. Aplinka visiškai paruošta kreipti dėmesį tik į mokymus, reikšti savo nuomonę bei diskutuoti su bendraminčiais iš kitų Europos šalių. Vienintelis nepatogumas šioje išvykoje buvo varginanti kelionė autobusu iš Lietuvos į Berlyną, kuri truko apie 17 val.

FB_IMG_1540556387465Pirmąją susitikimo dieną nagrinėjome pilietinės visuomenės apibrėžimo klausimą, partijų santykį su pilietine visuomene bei jų vaidmenį. Toliau sekė mokymai apie pilietinės visuomenės struktūrą, ją grindžiančias vertybes, jos garantuojamas teises bei sąlygojamas pareigas.

Taip pat susipažinome su lygmenimis, kurie apibūdina visuomenės bei jaunimo įsitraukimą į pilietinę visuomenę bei sprendimų priėmimą. Šie lygmenys buvo pristatyti gėlės forma, tačiau remtasi Sherry Arnstein Piliečių dalyvavimo kopėčiomis. Kopėčių analogijos šiuose mokymuose atsisakyta, dėl galimos sąsajos su hierarchija. Taip pat buvo kalbama apie savo idealios visuomenės viziją, turint galvoje, kokie žmonės joje gyvena, kas priima sprendimus, kaip vyksta piliečių organizavimasis, koks yra švietimas ir kokia yra valdžia bei kam ji priklauso.

Trečioji diena buvo skirta kliūčių, siekiant idealios visuomenės, išdėstymui. Iš išvardintų variantų išskirtos 4 veiksmų kryptys: jaunimo įtraukimas į pilietinę visuomenę, žmogaus teisės, švietimas bei partijos pilietinėje visuomenėje. Pasiskirsčius į keturias grupes pradėtas dėlioti veiksmų planas priskirtai vienai iš veiksmų krypčių. Tikslams išsikelti taikyti SMART kriterijai. Su problemomis išsikelti tinkamus, realistiškus tikslus susidūrė visos 4 grupės. Dienos pabaigoje buvo diskutuota apie tai, kas trukdė susitarti grupėse, suderinti galimybes bei nuspręsti, kokių veiksmų imtis.44643413_314060879184306_4578866180453826560_n

Paskutiniąją mokymų dieną buvo imtasi antrojo bandymo susidaryti veiksmų planus. Šį kartą taikyta problemų medžio schema ir nagrinėtos išsikeltos problemos priežastys bei jos padariniai. Iš šios informacijos sekė reikalingos priemonės bei veiksmai problemai spręsti.

Tarp galutinių grupių veiksmų buvo interaktyvi platforma, skirta supažindinti visuomenę su skirtingomis kultūromis, erdvių sudarymas, įgalinant jaunimą reikšti savo nuomonę bei dalyvauti pilietinėje visuomenėje. Taip pat kairiosioms pažiūroms draugiškų organizacijų koalicijos organizavimas, apskritųjų stalų/dirbtuvių rengimas. Idėjos gana ambicingos. Jas galimai reikės koreguoti, dar pritaikyti prie savo galimybių. Mokymus baigėsi susitarimu ir toliau bendrauti bei bendradarbiauti.

„Iki šiol maniau, kad Lietuva turi labai mažai ką pasiūlyti jaunimui, tačiau seminaro metu suvokiau, kiek daug kartų sakiau: „Tai nėra nauja, mes tai turime Lietuvoje!“. Todėl dabar didžiausia mūsų užduotis yra motyvuoti jaunimą įsitraukti į veiklas. Seminaras parodė, kiek daug galime nuveikti dirbdami kartu.“ Austėja MIKNEVIČIŪTĖ

Per keturias mokymų dienas buvo paliesta daugybė temų, diskutuota apie problemų sprendimo būdus. Net ir suvokiant, kad kairieji judėjimai susiduria su sunkumais, bendraminčių atradimas stipriai motyvuoja toliau siekti tikslų, kurie (kaip ir teigia IUSY šūkis) pasitarnaus visai visuomenei. Dabar geriau suprantu pilietinės visuomenės bei bendruomenių svarbą, taip pat jaunimo organizacijų, mūsų atveju LSDJS, vaidmenį, užtikrinti žmonių įtraukimą į aktyvų dalyvavimą visuomenėje. Mokymuose susipažinome su įvairių šalių požiūriu bei patirtimi. Dažnu atveju galima drąsiai sakyti, kad žmonių patirtys skirtingose šalyse (ypač rytų Europos) yra stebinančiai panašios, tiek piliečių santykyje su valdžia, partijomis, tiek dalyvavime pilietinėje visuomenėje.

 

Andrius ŽIMKUS
LSDJS Vilniaus skyriaus valdybos narys