Viskas prasidėjo vos prieš kelis metus. Jau buvau pabaigusi studijas ir dirbau pagal išsilavinimą. Tiesą sakant, visada buvau pakankamai veikli, tad po studijų supratau, kad sėdėti vietoje negalėsiu. Ir tada visiškai nieko neįtardama priėmiau sprendimą ateiti į partiją. Ilgai galvoti renkantis tikrai nereikėjo, socialdemokratiškos vertybės mane lydėjo nuo mažų dienų – laisvė, lygybė, solidarumas. Maniau, retkarčiais sudalyvausiu vienokiame ar kitokiame renginyje, be didelių įsipareigojimų. Tačiau tik nunešusi prašymą į būstinę supratau, kad viskas tik prasideda. Iš karto su manimi susisiekė Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos Jonavos skyriaus pirmininkė Karolina Petrenčiuk ir pakvietė į narių susirinkimą.
Atėjau. Širdis daužėsi kaip pašėlusi. Nieko nepažinojau. Jaunimiečiai pradėjo klausinėti, kur dirbu, ką veikiu. Pamaniau, klausia iš mandagumo. Tačiau pradėjus pasakoti, supratau, kad jiems tikrai įdomu. Žingsnis po žingsnio viskas įsisiūbavo: renginiai, mokymai, seminarai, konferencijos, susirinkimai. Jaučiau, kad į mano nuomonę yra įsiklausoma. Pradėjau suprasti kur koks sraigtelis reikalingas, kad mechanizmas veiktų sklandžiai.
Po mažiau nei metų narystės organizacijoje nutariau kandidatuoti į LSDJS Jonavos skyriaus valdybos narės vietą. Ir man pavyko!
Praėjus dar keliems mėnesiams, jaunimiečių deleguota, kandidatavau ir į Jonavos apskritojo stalo valdybos narės vietą. Pirmininkas Arnas Žebrauskas, taip pat jaunimietis, ragino nebijoti, palaikė, paaiškino kaip veikia organizacija ir kokie jos uždaviniai.
Man ir vėl pavyko. Viskas įsisiūbavo, įgavo pagreitį ir pajudėjo link jaunimo politikos. Dabar, su apskritojo stalo valdyba priešaky, sprendžiame realias problemas, kaip pagerinti Jonavos jaunimo gerovę.
Vieno renginio metu, kai Kūno kultūros ir sporto centras paprašė LSDJS Jonavos skyriaus pagelbėti triatlono varžybose, Laurynui Gailiui, taip pat jaunimiečiui ir KKSC direktorės pavaduotojui, gimė idėja įkurti Jonavos sporto savanorių organizaciją. Mintis buvo gera, tačiau norint ją įgyvendinti Laurynui reikėjo įdėti daug darbo: paskirti stiprų vadovą, surinkti tinkamą komandą organizacijai įkurti bei rasti savanoriauti norinčių žmonių. Tinkamiausias vadovo pozicijai buvo jaunimietis Arnas Čekanavičius – dar besimokantis mokykloje, tačiau pasižymintis atsakingumu, gebėjimu vienyti ir dirbti komandoje.
Prasidėjo darbas. Dokumentai, įstatai, sutartys su savanoriais, ir po kelių mėnesių jau šventėme organizacijos įkūrimą su daugiau nei 100 motyvuoto jaunimo – savanorių.
Su Arnu į jaunimiečių komandą abu atėjome vienu metu. Buvome nedrąsūs, tačiau pilni idėjų. Esu be galo laiminga, kad šis jaunuolis savo ambicijomis pasiekė tiek daug. Jonavos sporto savanoriai, nepraėjus nė metams, yra žinomi ne tik Jonavoje, bet ir visoje Lietuvoje.
Su jaunimiete Simona Damuliene artimiau susipažinome kelionės metu į EP Strasbūre. Iš Simonos sėmiausi žinių, mane žavėjo šios moters rūpestis sąjunga, jos atsakingumas, pareigingumas. Po kelionės nebeliko nei vieno renginio ar seminaro, į kurį mes nenuvažiuotume kartu. Net kai man pritrūkdavo ūpo, ji visada pateikdavo argumentų, kodėl svarbu tai daryti. Taip mano gyvenime atsirado ne tik nuostabus žmogus, bet ir puiki kolegė. Simonos paskatinta šiandien esu LSDJS Kauno ir Panevėžio apskričių koordinatorė.
***
Kai man buvo 18 metų ir aš rinkausi savo studijų kelią, rinkausi tarp politikos, žurnalistikos ir renginių organizavimo. Tačiau tuo metu aplinkybės susiklostė taip, kad nepasirinkau nei vieno iš šių variantų. Džiaugiuosi, kad šiandien, sąjungos dėka, aš galiu daryti visa tai vienu metu.
Šiuo straipsniu aš nenoriu pasakyti kiek daug pasiekiau per tokį trumpą laiką, šiuo straipsniu aš noriu parodyti kiek daug galimybių suteikia sąjunga. Nei studijų, nei savo profesinės karjeros metais, aš nesijaučiau tokia svarbi ir išgirsta kaip dabar, galėdama prisidėti prie jaunimo politikos formavimo.
Kristina TIMOFEJEVA
LSDJS Jonavos skyriaus valdybos narė
LSDJS Kauno ir Panevėžio apskričių koordinatorė